viršgalvis

1 vir̃šgalvis sm. (1) 1. Alk galvos viršus: Baisi žaizda an vir̃šgalvio, o jis pats buvo jau plikas Žal. Tu kvanke, nekvankinkias, nevaurinkias ryšėdama ant viršgalvio, o palikdama pliką kaktą J.Jabl. 2. prk. kepuraitė: Atims tavie viršgalvelį (jermulką), uždės tavie by viedrelį rš.